Kaip kūrėsi „ELFA“
Elektrotechnikos gamykla „ELFA“ buvo įsteigta ir pirmą kartą paminėta 1940 m. liepos 25d. Iš pradžių gamykla buvo įsikūrusi „Elektrit“ pastatuose, bet nuo 1944 m. gamyklai suteikta nauja 5 hektarų ploto teritorija, kurioje gamykla stovi iki šiol.
Gamyba
Pagrindinis įmonės tikslas buvo gaminti elektrinius buitinius variklius, tačiau gamykla plėtė savo veiklą ir nuo 1955 m. fabrikas pradėjo gaminti tai, dėl ko yra labiausiai žinomas – magnetofonus ir patefonus. Varikliai buvo gaminami itin kokybiški, todėl jie pirmavo buitinėje technikoje – buvo dedami į šaldytuvus, skalbimo mašinas, ir kitur, o Elfos patefonai ir magnetofonai buvo geidžiamiausi visų muzikos entuziastų. „Elfa-6“, „Daina“, „Spalis“, „Gintaras“ yra tik keletas vyresnei kartai puikiai pažįstamų pavadinimų. Produktai eksportuojami ne tik į kitas SSRS respublikas, bet ir į Vakarų šalis. Vienas iš gaminių, magnetofonas „Aidas“, net pristatomas kaip išskirtinio dizaino prietaisas, priderintas prie tarybinių baldų.
Gamykla – kaip uždaras miestas
Laikui bėgant, Elfos gamyklos pastatų zona virto “uždaru miesteliu” – čia dirbo daugiau nei 8000 žmonių, turėjo dvi valgyklas, nuosavą kirpyklą, stotatologo kabinetą ir net leido savo laikraštį pavadinimu “Elfietis” – lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis – jame buvo aprašytos technologinės naujienos, gamyklos vidaus reikalai, anekdotų skirsnis bei komunistų partijos nutarimai. Gamykloje vyko estrados konkursai, sporto turnyrai, veikė muziejus. Iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, įmonės kasmetinės pajamos siekė 10 mln. rublių.
Gamykla šiandien
Savo paskutiniais metais „Elfa“ gamino 10 mln. elektros variklių ir šimtus tūkstančių magnetofonų per metus. Tačiau nepriklausomybės laikais, 1993 m., neatlaikiusi konkurencijos, „Elfa“ gamykla bankrutavo. Šiuo metu daugelis komplekso patalpų išnuomota kitos paskirties, daugiau gamybinėms, įmonėms. Nuo 2010-ųjų čia veikia Viktoro ir Živilės Diawarų įkurtas menų fabrikas „Loftas“, kasmet pritraukiantis į renginius apie 100 000 žmonių, namus čia randa ir kitos kūrybos erdvės.
Istoriją papasakojo Pavelas Puzyna.
Dalis informacijos imta iš VilniusGO puslapio.
